stūgt

stū́gt interj. K.Būg(Nm), NdŽ, stū̃gt NdŽ 1. sustaugimui reikšti: Stū́gt sustaugė vilkas Ds. 2. NdŽ staigiam atsistojimui reikšti: Bekalbant tik stūgt ir atsistojo rš. 3. staigiam iškilimui, išlindimui žymėti: Stū̃gt ir iškilo K.Būg(Kv). Po valandėlės stūgt! vandeny ir išnešė aukso kirvį Jrk20.